povaikis

povaikis
póvaikis sm. (1) J, Dg, Lp, Kl žmonos ar vyro vaikas iš ankstesnės santuokos, posūnis ar podukra: Tas buvo ne jos vaikas, o póvaikis Pgg. Ana atejusi rado du póvaikiu KlvrŽ. Póvaikių turėjo jos vyras Dglš. Visi póvaikiai gailėjos pamotės mirties Sg. Marijona su póvaikiais labai gražiai sutaria Sdk. Močeka vis póvaikių nekenčia Ds. Patėvis susibarė su savo póvaikiais Ck. Aš pri darbo nekaišiojuos, póvaikiai gyvena Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • povaikis — póvaikis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • močekvaikis — ×mõčekvaikis sm. (1); K netikras vaikas, povaikis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasiundžiočius — pasiundžiõčius sm. (2) siundytojas, kiršintojas: Kaipgi povaikis bus geras, kad daug yra pasiundžiõčių Užp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaikis — pãvaikis sm. (1), pavaĩkis (2) J; Q507 povaikis: Jis man pavaĩkis Vl. Su tikrais vaikais ar pãvaikiais gyvenk Dglš. Atejau už vyro ir radau jo tris pãvaikius Rš. | prk.: Kitataučiai jiems – pavaikiai Vaižg. ^ Pamotė pasikartų, kad su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”